meironas

meirõnas sm. ppr. pl. (2) K, Tv; P, CII10, R250, MŽ334, N žr. meirūnas 1: Ir atlėkė geguželė iš meironų daržo KlpD51. Eisiv, sesele, pirksiv meironėlių, sėsiv tėvo daržely TDrVII58. Pavyst lelijelė ir meironeliai RD141. Kvep' meironėliai KlvD341. Ei, kano, kano žalias kiemelis, meironùžiais barstytas? JD1079. Aš anksti kėliau, visus pasėjau žaliuosius meironaičius RD17. ║ dem. bernelio epitetas: Imk muni drauge, broteli muno, baltasis muno, meironeli žaliasis D78. Oi berneli meironeli, dėl tamstos kalbelių reik nustoti žalių rūtų, jaunųjų dienelių D22.